Marcelijaus Martinaičio kūryba yra įdomi, keista, pilna visokiausių rašymo įvairovių, stilių, netikėtų minčių šuolių, kurios suteikia naujų nuotaikų, minčių, prasmių kūriniui. Poeto pamatyti vaizdai, veiksmai, praeitis ir dabartis, lietuvių literatūra ir tautosaka perpinama į naujas, literatūros meno kryptis. Jos Marcelijaus Martinaičio kūrybą nuspalvina modernizmo atspalviu, suteikia absurdiškumo, ironijos, pašiepimo. Tačiau poetas per daug nenutolsta nuo žemdirbiškos pasaulėjautos, kuri išsiveržia gimtų laukų vaizdais, ilgu duonos “keliu link stalo”, namų aplinkos atsiminimais, senelės darbais, vaikystės nuotaikom ir ašaromis, kurios žmogų lydi visą gyvenimą, kaskart įgaudamos vis kitokį atspalvį, toną, reikšmę, išraišką. Metų laikus, saulę, dangų ir vėją poetas įpina į savo kūrybos raštus, kuriuose jie įgauna visai kitokią, išraiškingesnę reikšmę. Šių raštų visuma sukuria nepakartojamą M. Martinaičio vidinį, savitą poetinį pasaulį, kuriame gali grįžti į praeitį ar stebėti šiandienos tėkmę. Eilėraščiuose viskas pažįstama, bet kartu ir nauja, netikėta. Poeto kūryba mus žavimi savo atvirumu praeičiai ir dabarčiai, todėl turi didelę trauką.

Parsisiųsti